Praktika – teorinė apgaulė ar reali nauda?

Anglų filosofas Herbertas Spenseris yra pasakęs: ,,Pažanga – ne atsitiktinumas, o būtinybė”. Atsižvelgiant į šiandieninį pasaulį, kuriame apstu įvairiausių sėkmingų karjeros istorijų, galima manyti, jog didžioji dalis žmonių ne atsitiktinai, o išties yra suinteresuoti siekti pažangos, judėti į geresnį būvį, ar dar kitaip tariant, siekti karjeros aukštumų. Tačiau norisi pabrėžti, jog ypač siekti pažangos turėtų jauni žmonės, kurių vienas svarbiausių uždavinių  gyvenime – realizuoti save tam tikroje profesijoje. Taigi, šio straipsnio tikslas –apsvarstyti jaunų žmonių, šiuo atveju studentų, siekius realizuoti save profesinėje praktikoje, bei  bendrais bruožais apžvelgti jų galimą pažangą praktikos metu.

Kalbant apie studentų savirelizacijos siekius praktikoje, pirmiausia, reiktų paminėti, jog vienas pagrindinių studentų praktikos tikslų – įgyti praktinių įgūdžių, reikalingų jų būsimai profesinei veiklai. Taigi, kaip iš tiesų įgyti tuos įgūdžius? Kaip galima realizuoti save? O be viso to, kaip užsigarantuoti, jog praktika bus ne teorinė apgaulė, bet reali nauda?

Norint, kad šios išvardintos dilemos netaptų realiomis problemomis, reikia:

Pirmas dalykas – savęs paklausti dviejų klausimų: Kokioje įmonėje aš save įsivaizduoju: tarptautinėje? Gal toje, kur dirba keli šimtai darbuotojų? O gal geriau kur dirba vos keli darbuotojai? Antras klausimas - kokio pobūdžio įmonė mane domina labiausiai? Biudžetinė? O gal vis gi privati? Radus aiškius atsakymus į šiuos klausimus ne tik padidėja savirealizacijos tikimybė, bet ir palengvėja praktikos vietų paieška. Kitaip tariant, šioje vietoje reikia įsidėmėti, jog aklas ir neapgalvotas praktikos vietos ieškojimas gali nejuokais apsunkinti praktikos atlikimo laikotarpį, nes jeigu susirasi vietą, kur jausiesi blogai ir į kurią nenorėsi eiti – yapč tikėtina, jog pradėsi abejoti savo, kaip tam tikros profesijos atstovo, jėgomis, bei ženkliai sumažinsi motyvaciją tęsti pasirinktos profesijos karjerą. Todėl reikia susirasti organizaciją ne tokią, kurios veiklos pobūdis atitiktų studijuojamą profesiją, bei kurioje kaip tik ieško praktikantų, bet tokią, kuri tave ,,vežtų“.

Antras dalykas - reikia išsikelti tikslus sau ir mokėti tuos tikslus pristatyti atvykus į pokalbį dėl praktikos. Asmeniniai tikslai yra ypač svarbūs, nes jais gali parodyti savo būsimam praktikos mentoriui motyvaciją, bei užtikrintai pademonstruoti savo aiškų suvokimą, kodėl tu pasirinkai būtent jų įmonę, bei dėl kokių priežasčių įmonė turi priimti būtent tave. Taigi, šiame etape didžiąja dalimi tu gali rinktis – tad, kodėl nepasirinkus geriausio varianto? Kodėl dėl savęs ir savo ateities nepasistengus jau dabar?

Tik pavykus sėkmingai pasirinkti praktikos vietą, galima bendrais bruožais aptarti galimą studentų pažangą. Kalbant apie pažangą, norisi įvardinti tris dalykus:

Patirtis. Patirties dėka gali tapti pranašesnis bei mažais karjeros laipteliais kilti vis tolyn.Tačiau šiame etape reikia būti ypač atidžiam, atsakingam ir nebijoti priimti iššūkių. Kiekvieną paskirtą užduotį reikia stengtis atlikti kaip galima geriau, jei ko nors nesupranti, iškart reikia klausti, išsiaiškinti. Kitaip tariant, reikia vadovautis viena taisykle: kvailų klausimų nėra, nes nieko neišmoksi, jei nieko neklausi.

Profesinės pažintys. Jų dėka gali susikurti idealą iš kurio galima semtis įkvėpimo. Be viso to, praktikos atlikimas – puiki galimybė susipažinti su įvairiais žmonėmis ir taip praplėsti pažįstamųjų ratą. Juk niekada negali žinoti kur ir kada tau prireiks profesinės pagalbos, todėl savo profesijos atstovus reikia vertinti ir su jais užmegzti ryšius.

Galimybės. Būtent praktikos dėka galimybės gali padidėti. Kaip? Sukaupęs profesinės patirties tampi ,,patrauklesnis“ darbdaviams, taip pat  turi puikią galimybę savo gyvenimo aprašymą papildyti praktikos mentorių atsiliepimais, o visa tai gali palegvinti skverbimąsi į darbo rinką.

Taigi,  norisi pabrėžti, jog vis dėl to viskas yra pačio žmogaus rankose. Tik jis pats nusprendžia, kokios jis praktikos nori – teorinės, ar realios. Jis pats sprendžia ar yra pasiruošęs įgyti patirties, ar yra labiau linkęs plaukti pasroviui ir pasukti, jo manymu, lengviausiu keliu. Tačiau, tikėtina, kad daugelis sutiks, jog tikrų tikriausia pažanga praktikoje yra ne kažką daryti atsitiktinai, bet padaryti viską ir svarbiausia iki galo – kas ir yra būtinybė, plėtojant sėkmingą karjerą.

P.S. Viską darykime mažais žingsneliais, tačiau užtikrintai…   

Inga Vasiliauskaitė